vyžuotas

vyžúotas, -a adj. (1) K, Rtr, KŽ žr. vyžotas: 1. Kadai žiemą buvom visi vyžúoti LzŽ. Pasigėrė seni diedai, jie vyžúoti šoko JD147. Žmogus, kai ejęs, i nubraukęs koja žiedą. Anas buvęs vyžúotas, i papuolęs jam žiedas až auto VoL95(Tvr). Bagotos mergelės vis čeverykuotos, ta vargo mergelė prastai vyžuota JV934. Aš bernužėlis trept čebatuotas, mano mergelė šlepsi vyžuota DvD409. Vyžuotas pilkasermėgis lietuvis būtina prikelti darbui, šviesai rš. ^ Grakšti kaip vyžuota mergelė KrvP(Al). Eina kaip kiaulė vyžuota KrvP(Dbg). Eina kaip ožka vyžuota į Punsko atlaidus KrvP(Lzd). Juokiasi kaip vyžuotas iš pono batų TŽV620(Al). Gera vyžuotam per balas bristi KrvP (Ašm). Vyžuotą žmogų ir bažnyčioj stumdo TŽV598(Al). Kas kasdien batuotas, tas nedėlioj vyžuotas TŽIII 385(Mrk). Gabus šiandien vyžuotas, rytoj – čebatuotas KrvP(Rtn). 2. ^ Kvailas, kol buvo vyžuotas, gudrus, kai tapo čebatuotas TŽV594(Al). Dora vyžuota vaikštinėja, suktybė karietoj važinėja KrvP(Mrk). Vyžuotas čebatuotam kelią parodžia Kb. Dabar gaspadorius vyžuotas, o samdininkas čebatuotas KrvP(Ašm). Dieve duok vyžuotų o piniguotų B526, PrLXVII1.